Šis puslapis yra skirtas vyresniems nei 18 metų asmenims. Ar Jums jau yra 18 metų?

Ne
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Protėvių palikimas

Gimę žmonėmis, Vadinti vilko vardu, Sukūrę imperiją, Į mūšį ėję su šypsena, Jie buvo pranašesni už priešus Savo galia ir turtais, Bet išnyko, palikę mums vyną ir legendas. Daos. Protėvių palikimas.

Daos

DAOS – tai senosios frygų kalbos žodis, reiškiantis „vilką“. Taip kaimyninės tautos vadino dakų tautą, dar iki mūsų eros apsigyvenusią dabartinės Moldovos ir Rumunijos teritorijose.

Dakams vilkas buvo svarbus mistinis toteminis gyvūnas. Aukščiausias jų religijos dievas Zalmolksis buvo vaizduojamas kaip vilkas. Jo įkvėpti dakai pelnė bebaimių karių, su šypsena eidavusių į mirtiną mūšį, reputaciją. Jie triskart kariavo su Romos Imperija, daugybę sykių atrėmė keltų ir skitų genčių antpuolius.

Svarbus dakų senovės simbolis – Saulėgrąžos ratas, kuriame 4 vilkai žymi pavasario ir rudens lygiadienius bei vasaros ir žiemos saulėgrąžas (ilgiausią ir trumpiausią metų dieną).

Gavę savo pavadinimą iš vilkų, dakai šiuos gyvūnus pavertė ir unikaliu savo karo ženklu. Vilkas tapo dakų tautos drąsos ir atkaklumo simboliu.

VYNAI

DAOS CHARDONNAY

Šviesios šiaudų gelsvumo spalvos pusiau saldus vynas, padarytas iš Moldovos Onesti regione išaugintų ir rankomis surinktų „Chardonnay“ vynuogių. Jam būdingas gėlių, egzotinių vaisių aromatas; gaiviame skonyje juntamos migdolų užuominos.

DAOS CABERNET SAUVIGNON

Tamsiai raudonos spalvos pusiau saldus vynas, padarytas iš Moldovos Etulia regione išaugintų ir rankomis surinktų „Cabernet Sauvignon“ vynuogių. Jo aromate vyrauja miško uogų (ypač gervuogių) natos. Skonis primena juoduosius serbentus; poskonis ilgai juntamas burnoje.

DAOS KAGOR

Saldus vynas, pasižymintis ryškia rubino raudonumo spalva ir džiovintas slyvas, šokoladą ir medų primenančiu aromatu. Padarytas iš Cabernet Sauvignon vynuogių, išaugintų Moldovos pietuose esančiame Etulijos regione, turinčiame pukias klimato sąlygas.

akai

– narsieji moldavų tautos protėviai, įsiamžinę istorijoje dėl atkaklaus pasipriešinimo romėnams. Jie apsigyveno dabartinės Rumunijos ir Moldovos teritorijoje dar geležies amžiuje (maždaug 500 m. pr. m. e.) ir iki įsiveržiant romėnams sukūrė stiprią valstybę su turtinga kultūra ir išvystyta agrarine ekonomika. Jie augino grūdus, puoselėjo vaismedžių sodus ir vynuogynus. Dakų daromą vyną aukštai vertino netgi graikai ir po jų sekę romėnai.

Dakai buvo aršūs kariai – jie triskart kariavo su Romos Imperija, daugybę sykių atrėmė keltų ir skitų genčių antpuolius. Išdidžių dakų profiliai iškalti imperatoriaus Trajano kolonoje – 38 m. aukščio paminkle, esančiame Romoje. Kolonos reljefas, skirtas dviems romėnų-dakų karams, išsamiai pasakoja apie ypatingą dakų drąsą.

Iš savo protėvių dakų mes paveldėjome viską, ką turime geriausia. Jų garbei mes sukūrėme Daos vynų liniją. Gimę saulėtoje Moldovoje, šie vynai įkūnija dakų žemės turtingumą. Jų etiketėje pavaizduotas dakų saulėgrąžos ženklas, simbolizuojantis derlingumą, gausą ir sėkmę.

Dakai ir antika
  • Keltiškasis triskelionas

    Ornamentas ant nekropolio akmenų. „Gyvybės spiralė“ sibolizuoja šventus pasaulio sandaros elementus: žemę, jūrą ir dangų.

  • Romėniškoji svastika

    Jupiterio šventyklos bareljefo fragmentas. Aukščiausiojo romėnų mitologijos dievo ženklas, simbolizuojantis žaibus ir begalinę Jupiterio Griausmavaldžio galią.

  • Dakų saulėgrąža

    Ženklas, simbolizuojantis nenutrūkstamą saulės judėjimą dangaus skliautu ir ciklišką metų laikų kaitą. Keturi šio rato vilkai žymi pavasario ir rudens lygiadienius bei vasaros ir žiemos saulėgrąžas (ilgiausią ir trumpiausią metų dieną). Sutinkamos ir saulėgrąžos su 8 ar 12 spindulių. Dakų ritualiniuose ornamentuose saulėgrąžos ratas buvo naudojamas kaip derlingumo, gausos ir sėkmės simbolis.

  • Keltų stateris

    I a., sidabras, 1,2 g.
    Averse – keltų karalienė Boudika, vadovavusi sukilimui prieš Romos imperiją. Reverse – stilizuotas žirgas.

  • Romos denaras

    I a., sidabras, 3,38 g.
    Averse – Romos imperatoriaus Trajano profilis. Reverse – dievas Marsas, rankose laikantis deivę Viktoriją ir trofėjų.

  • Dakų tetradrachma

    I a.pr.m.e, sidabras, 8,25 g.
    Averse – Heraklis, dėvintis Nemėjos liūto kailį. Reverse – stilizuotas raitelis. Mūsų eros pradžios tvirčiausia valiuta Rytų Europoje. Pasak Kritono (karo gydytojo, lydėjusio imperatorių Trajaną žygyje prieš dakus), Dakijos karaliaus Decebalo iždą sudarė 2.260 tonų aukso ir 4.530 tonų sidabro. Šių atsargų būtų užtekę 30 metų gaminti Romos denarus. Būtent Decebalo iždo užgrobimas leido Romos imperijai stabilizuoti finansinę padėtį ir klestėti dar šimtmetį po dakų-romėnų karo pabaigos.

  • Keltų kardas

    Geležtės ilgis 55-75 cm.
    Dviašmenis kardas, pagamintas iš geležies. Pritaikytas kertamiesiems smūgiams. Pestinininkų ir kavalerijos ginkluotės dalis.

  • Romėnų gladijus

    Geležtės ilgis iki 60 cm.
    Dviašmenis kardas, pagamintas iš geležies. Pritaikytas duriamiesiems smūgiams. Pestinininkų ginkluotės dalis.

  • Dakų falksas

    Geležtės ilgis 90-100 cm.
    Aštrioji pusė – vidinė. Pagamintas iš geležies. Falksas – dalgio formos kardas, skirtas tiek kertamiesiems, tiek duriamiesiems smūgiams. Artimojo mūšio metu falksas suteikdavo kariui didžiulį pranašumą lyginant su gan trumpu ir tik durti skirtu gladijumi. Jau po pirmųjų mirtinų susirėmimų su dakais romėnai buvo priversti tobulinti ir tvirtinti savo šarvus bei šalmus.

  • Keltų šernas

    150 m. pr.m.e. Laukinis šernas, vienas agresyviausių gyvūnų, tapo keltų karo ir tamsiųjų jėgų simboliu. Bronziniai šerno formos štandartai ant ilgų stiebų buvo rasti dabartinės Anglijos teritorijoje.

  • Romėnų akvila

    100 m. pr.m.e. Romos legionų štandartas, aukščiausiojo dievo Jupiterio simbolis erelis. Nusipelniusių legionų akvila buvo papuošiama lauro vainikais, o stiebas - geležiniais žiedais.

  • Dakų drakonas

    II a. pr.m.e. Dakų kariuomenės štandartas – bronzinė vilko galva su žvynuoto audinio kūnu. Dėka savo ypatingos konstrukcijos pučiant vėjui skleidė priešams siaubą keliančius garsus. Pasibaigus dakų-romėnų karams, šią konstrukciją perėmė nugalėtojai romėnai; ji tapo romėnų kavalerijos štandartu.

  • Keltų molinis ragas

    VI a. pr.m.e.
    Molinis ritualinis avino formos indas vynui.

  • Romėnų ragas

    I a. pr.m.e.
    Ritualinės paskirties terakotinis žirgo formos indas. Jo apačioje esančią nedidėlę skylutę reikėdavo užspausti pirštu, todėl buvo privalu ištuštinti taurę prieš pastatant ją ant stalo ar perduodant kitam svečiui.

  • Dakų ragas

    300 m. pr.m.e.
    Sidabrinis su aukso papuošimais indas vynui. Tokie ragai plačiai naudoti Trakijoje ir Dakijoje, atkeliavę greičiausiai iš Graikijos. Skirti aukojimams dievų garbei, mirusiųjų atminimui, vėliau – kaip puošni taurė puotose. Siauroji rago dalis dažnai buvo gyvūno (avino, žirgo arba jaučio) galvos formos. Jaučio galva puošti ragai būdavo didžiausi: tušti sverdavo 3 kg, pilni – iki 6 kg. Dėl ypatingos formos ragą pastatyti ant stalo buvo galima tik jį visiškai ištuštinus.

  • Romėnų auskarai

    auksas, I a. pr.m.e. 89 mm aukščio, su stiklo inkrustacijomis. Šiandieninė vertė apie 20 tūkst. €.

  • Dakų auskarai ir vėrinys

    auksas, II a Heraklio mazgo formos auskarai. Šis juvelyrikoje neretai sutinkamas motyvas simbolizuoja Nemėjos liūto letenas, surištas ant Heraklio krūtinės. Senovės Romoje tokiu mazgu surišdavo jaunosios juostą, kurią jaunasis turėdavo atrišti vestuvių dieną. Šiandieninė vertė apie 100 tūkst. €.

  • Keltų auskarai

    bronza, I a. 57 mm aukščio, apie 16 g svorio kiekvienas. Šiandieninė vertė apie 200 €.

  • Biturica

    Pavadinimą šiai vynuogių veislei suteikė keltų gentis biturigai, gyvenę dabartinio Prancūzijos regiono Bordo teritorijoje. Biturica laikoma Cabernet vynuogių grupės protėviu.

  • Aglianico

    Vynuogių veislė, atkeliavusi į Senovės Romą iš Graikijos. Pavadinimas greičiausiai kilęs iš iškraipyto „vitis helenica“ („graikiška vynuogė“). Iš šios veislės buvo daromas garsusis Horacijaus ir Katulo apdainuotas vynas „Falerno“. Šais laikais negausiai auginama pietinėse Italijos provincijose.

  • Feteaska Neagra

    Pavadinimas reiškia „juodoji mergelė“. Viena seniausių vynuogių veislių Europoje, auginama daugiau kaip 2.000 metų. Dakų auginta dar iki romėnų pasirodymo. Atspari šalčiui, gerai sausrą ištverinti veislė, sugebėjusi didvyriškai išgyventi filokseros epidemiją, XX a. pradžioje išnaikinusią didžiumą Europos vynuogynų. Pasižymi daugiasluoksniu aromatu su tipiškomis raudonųjų uogų natomis. Iš šios vynuogių veislės daromas vynas gerai bręsta, su laiku įgaudamas vis sudėtingesnį ir subtilesnį skonį. Selekcijos būdu iš Feteaska Neagra buvo išveistos baltosios Feteaska Alba ir Feteaska Regala. Visos 3 veislės yra iki šiol plačiai auginamos ir naudojamos Molodovoje ir Rumunijoje.

Apie vyninę

Bostavan – vienas didžiausių vyno gamintojų Moldovoje. Įmonei priklauso beveik 600 Ha vynuogynų dviejuose regionuose: Onešti, esančiame Moldovos centrinėje dalyje (80 Ha) ir Etulia šalies pietuose (510 Ha).

Baltieji vynai fermentuojami moderniose kontroliuojamos temperatūros nerūdijančio plieno cisternose ir vėliau yra iki 6 mėn. brandinami ąžuolo statinėse. Raudonieji vynai fermentuojami kontroliuojamos temperatūros ąžuolo talpyklose ir vėliau yra iki 12 mėn. brandinami ąžuolo statinėse.